Рефераты. Mikroekonomika

360

Produkcijos gamintojas nustatė, kad jis galėtų sumažinti gaminamos produkcijos kaštus ir tuo pačiu padidinti pajamas, jei pakeistų tam tikrą darbo kiekį kapitalu. Įrengimai nusidėvės po 4 metų. Įrengimų panaudojimas užtikrina tokį didėjančių pajamų srautą. Klausimas: už kiek jam apsimoka pirkti įrengimus?

i = 10%, įtraukiant laiko veiksnį turime nustatyti dabartinę vertę:

Dabar turime palyginti dabartinius investicinio projekto įsigijimo kaštus ir dabartinę būsimųjų pajamų vertę. Investicinis sprendimas bus tikslingas, jei būsimųjų pajamų dabartinė vertė viršija (sutampa) su dabartinėmis (faktinėmis) išlaidomis investicijoms.

NPV – grynoji būsimųjų pajamų vertė;

t laikotarpis n metų;

C0 – investicinio objekto įsigijimo kaštai;

Ct – investicinio objekto eksploatavimo (panaudojimo) kaštai;

n – kapitalo gyvavimo laikas;

Rt – pajamos šiame laikotarpyje;

pt – pelnas.

Investicinis sprendimas bus tikslingas, jeigu NPV > 0.

Kitas būdas investicinių projektų tikslingumui nustatyti remiasi pelno normos (ribinio investicijų efektyvumo) kriterijumi (“rate of return” kriterijus). Tai pirmo būdo modifikacija. Dabar pradedame nuo einamųjų (dabartinių) investicijų kaštų, o ne nuo dabartinės vertės nustatymo. Palūkanų norma, kuri atspindi naujų investicijų finansavimo kaštus, nagrinėjama antrame etape. Pirmame etape nustatoma pelno norma, kuri rodo investicijų pelningumą:

C – žinomos išlaidos investicijoms;

r – nežinoma pelno norma;

R – žinomos metinės pajamos;

S – žinoma likutinė vertė (įrengimai iki galo nenusidėvi).

Pvz.:

r » 15%, tuo pačiu metu i = 10%. Ar apsimoka pirkti įrengimus? Taip, nes r > i. Jei r < i, tai paskolos imti neapsimoka.

Lyginant pelno normą (ribinį investicijų efektyvumą (MEI)) su rinkos palūkanų norma, yra nustatomas investicijų kiekis (paklausa investicijoms).

Mikroekonomika Ribinio investicijų efektyvumo kreivė – tai investicijų paklausos kreivė, kuri rodo ryšį tarp palūkanų normos, ribinio investicijų efektyvumo ir investicijų kiekio. Jei ribinis investicijų efektyvumas didesnis negu palūkanų norma, tai investicinis sprendimas bus tikslingas.

Pajamų nelygybė ir jos reguliavimas (konspektuose)

I.:

1. Pajamų paskirstymas

2. Funkcionalinis pajamų paskirstymas

3. Asmeninių pajamų paskirstymas pagal jų dydį

II.:

1. Pajamos ir turtas

2. Pajamų diferencijavimo veiksniai ir įvertinimas

3. Lorenco kreivė

4. Džini koeficientas

5. Kiti pajamų nelygybės rodikliai

6. Teisingumas ir lygybė

7. Pajamų paskirstymas rinkoje ir jų perskirstymas

8. Transferinės išmokos

1. Neturtas ir jo kriterijai

2. Neturto priežastys

3. Ekonominės neturto mažinimo priemonės ir jų efektyvumas (natūrinės ir piniginės išmokos, neigiamas pajamų mokestis, kainų kontrolė, socialinis draudimas, darbo jėgos kokybės gerinimas, minimalaus darbo užmokesčio reguliavimas)

Bendroji pusiausvyra, ekonominis efektyvumas ir socialinė gerovė

1. Dalinė ir bendroji pusiausvyros

2. Efektyvumo sąlygos ir mainų efektyvumas

3. Gamybos efektyvumas

4. Mainų ir gamybos efektyvumo derinimas

5. Bendroji naudingumo galimybių riba ir bendroji pusiausvyra

6. Konkurencinė rinka ir ekonominis efektyvumas. Socialinės gerovės funkcija

7. “Antro geriausio” teorema (teorija)

1. Dalinė ir bendroji pusiausvyros

Kaip veikia rinkos mechanizmas, kad būtų palaikoma pusiausvyra visoje ekonomikoje? Šį klausimą kelia bendrosios pusiausvyros teorija, kuri siekia paaiškinti, kaip, veikiant kainų mechanizmui, laisvos konkurencijos rinkoje išsprendžiamas paradoksas tarp didėjančios nepriklausomybės priimant sprendimus ir ekonominių sprendimų koordinavimo, kurių pasėkoje susiformuoja prasminga ekonominė elgsena. Kai rinka nagrinėjama izoliuotai nuo visos ekonomikos, tai toks tyrimo būdas yra vadinamas dalinės pusiausvyros analize (šį būdą naudojo A.Maršalas: nagrinėjo atskiras rinkas su “ceteris paribus” prielaida, t.y. tariant, kad kitų rinkų esminės charakteristikos yra nekintančios). Taigi, dalinės pusiausvyros analizė tiria kintamųjų elgseną, kai atsiribojama nuo netiesioginių poveikių, kuriuos patyrė tie patys kintamieji dėl jų pačių daromos įtakos visai ekonomikai. Šiuo atveju ignoruojami grįžtamieji efektai. Pagrindinis dalinės pusiausvyros trūkumas – negalima aprašyti ekonomikos, kaip visumos, funkcionavimo.

Bendrosios pusiausvyros analizė yra visapusiškos analizės metodas, kai nagrinėjami visi ekonomikos tarpusavio ryšiai (tai tarpusavio santykių, egzistuojančių tarp visų ekonomikos sektorių, analizė). Siauresne prasme, bendrosios pusiausvyros analizė nagrinėja tuo pat metu egzistuojančią pusiausvyrą susijusių rinkų grupėje. Pirmiausia, keliamas klausimas: ar yra toks kainų rinkinys, kuris užtikrintų pusiausvyrą kiekvienoje atskiroje rinkoje? Bendrosios pusiausvyros analizės tėvu laikomas italų ekonomistas Marie – Esprit Leon Walras. Praktiniu požiūriu tokia analizė yra labai paprasta:

tarkime, turime vynuogių, obuolių, vynuogių skynėjų ir obuolių skynėjų rinkas.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48