1block           2 block         3 block

Q1     Q0           Q2        Q3                          Q

Naudoja natūralios monopolijos, nes vidutiniai bendrieji kaštai mažėja, ribiniai kaštai mažėja. Monopolija išskiria keletą blokų, kurie perka skirtingus kiekius. P1 nustatyta pirmam blokui (Q1). P3 paprastai nustatoma aukščiau vidutinių bendrųjų kaštų. Jei nenaudotų diskriminacijos – P0, Q0. Naudojant diskriminaciją, pelnų nuo P1 iki P2 suma būtų didesnė, nei nenaudojant diskriminacijos gaunamas pelnas.

Trečio laipsnio:

Turinčių didesnes pajamas paklausa mažiau elastinga nei antros grupės. D1 mažiau elastinga. Turi būti MR1 = MR2. Jei lygybės nebūtų (MR1>MR2), pirma firma turėtų didinti apimtį. MR1 = MR2 = MCT. Jei MR1 = MR2 > MCT, turi didinti abiejų gamybos apimtį. QT = Q1 + Q2. Tos grupės kaina aukštesnė, kurios paklausa mažiau elastinga. MRT = MR1 + MR2 (horizontaliai sumuojant). MRT = MC: turime surasti susikirtimo taškus MR1 lygiu su MC ir MR2 lygiu su MC, ten bus Q1 ir Q2.

     P

    P1

                                                                               MC

    P2

MCT                                                                    D2

                                                                       MRT

                                                                MR2

                             MR1                  D1 = AR1

                    Q1                    Q2      QT                           Q                      MCT – visos firmos ribinių kaštų lygis.

Gamybos veiksnių rinka (Gamybos veiksnių rinkos ir pajamos)

1.        Ekonominių išteklių įvertinimo kainomis reikšmė ir sudėtingumai

2.        Ekonominių išteklių paklausa kaip išvestinė paklausa

3.        Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija

4.        Gamybos veiksnių rinkos paklausos kreivės pasislinkimą lemiantys veiksniai

5.        Gamybos veiksnių paklausos elastingumas

6.        Kelių gamybos veiksnių optimalus derinimas. Kaštų minimizavimo ir pelno maksimizavimo taisyklės

Skirtumas tarp prekių ir paslaugų rinkos ir gamybos veiksnių rinkos: namų ūkiai – prekių ir paslaugų paklausos agentai. Firmos (verslas) – pasiūlos agentai. Gamybos veiksniai turi būti naudojami prekių ir paslaugų gamyboje (tai ekonominių išteklių dalis, nes ekonominiai ištekliai  būti naudojami prekių ir paslaugų gamyboje (tai ekonominių išteklių dalis, nes ekonominiai ištekliai gali būti naudojami…).

1.       Ekonominių išteklių įvertinimo kainomis reikšmė ir sudėtingumai

1)       Ekonominių išteklių įvertinimas rinkos kainomis lemia efektyvų jų pasiskirstymą (alokaciją) ekonomikoje.

2)       Visi ištekliai yra kažkieno nuosavybė. Savininkas parduoda ekonominius išteklius verslininkams ir už tai gauna pajamas. Pajamų dydis priklauso nuo išteklių kiekio ir nuo jų vieneto kainos, kuri savo ruožtu priklauso nuo išteklių produktyvumo. Gaunamų pajamų dydis lemia, kiek prekių ir paslaugų gali įsigyti namų ūkiai.

3)       Nuo naudojamų išteklių kainos priklauso firmų produkcijos kaštai. Skirtingai kintant išteklių kainoms keičiasi ir jų derinys, užtikrinantis mažiausius vidutinius bendruosius kaštus esant pelną maksimizuojančiai gamybos apimčiai. Tobulos konkurencijos rinkoje išteklių kainos yra jų paklausos ir pasiūlos pusiausvyros rezultatas ir jų kaina lygi ribiniams kaštams. Tačiau dažniausiai ekonominių išteklių rinkos yra netobulos konkurencijos arba monopolinės rinkos.

2.       Ekonominių išteklių paklausa, kaip išvestinė paklausa

Ekonominių išteklių funkcija žmonių poreikių atžvilgiu skiriasi nuo prekių ir paslaugų funkcijos. Prekės ir paslaugos tenkina poreikius tiesiogiai, o ištekliai – netiesiogiai. Ekonominiai ištekliai naudingi tiek, kiek jų pagalba kuriamos prekės ir paslaugos. Todėl ekonominių išteklių paklausa priklauso nuo prekių ir paslaugų paklausos bei ekonominių išteklių sąnaudų prekės vienetui pagaminti dydžio. Ekonominių išteklių paklausa yra išvestinė iš prekių ir paslaugų paklausos.

3.       Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija

Gamybos veiksnių ribinio produktyvumo teorija padeda išsiaiškinti gamybos veiksnių paklausą. Kuo didesnis gamybos veiksnių produktyvumas ir aukštesnė galutinių prekių ir paslaugų vieneto kaina, tuo didesnė gamybos veiksnių paklausa. Prielaidos:

1)       Firmos naudoja tik du gamybos veiksnius (kapitalą ir darbą). Kapitalo kiekis fiksuotas, kinta tik darbo kiekis.

2)       Firma perka gamybos veiksnius taip pat konkurencinėje rinkoje. Gamybos veiksnių kaina nekinta ir priklauso nuo to, ar firma perka didesnį ar mažesnį kintamojo gamybos veiksnio kiekį.

3.1.   Ribinis pajamų produktas

Firmos visų darbuotojų sukurtas produktas per tam tikrą laikotarpį yra darbo bendrasis produktas (TPL). Darbo bendrojo produkto santykis su darbo sąnaudomis yra darbo ribinis natūrinis produktas (MPPL):

Ribinės pajamos tobulos konkurencijos rinkoje lygios kainai PX (gaminamos produkcijos kainai). Šios rinkos firmų darbo ribinis pajamų produktas vadinamas ribinio produkto verte (VMPL):

                                          VMPL

MRPL                             Kiekviena kreivė slenka žemyn į dešinę dėl mažėjančio darbo ribinio natūrinio produkto.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48