Ilgo laikotarpio sąlygomis firma gali pakeisti savo mąsto dydį, įeiti ar išeiti iš rinkos ir t.t. ilgo laikotarpio sąlygomis ekonominis pelnas lygus nuliui ar atskiros firmos gauna normalųjį pelną. Tam, kad atskira firma tobulos konkurencijos rinkoje ilgame laikotarpyje funkcionuotų pusiausvyroje, reikia, kad būtų užtikrintos trys sąlygos:
· firma neturi paskatų didinti arba mažinti gamybos apimtį esant tam tikram firmos dydžiui: MC = SRATC = LRATC;
· firma neturi paskatų keisti savo dydį;
·
Ilgo laikotarpio firmos pusiausvyros sąlyga (tobulos konkurencijos rinkoje):
P = MR = MC = SRATC = LRATC
1. Tarkime, kad P ¹ MC: firma turės padidinti arba sumažinti gamybos apimtį (prielaida – firmos dydis nekinta);
2. Jeigu SRATC ¹ LRATC: firma turės pakeisti gamybos mąstą (firmos dydį);
3. Jeigu P > LRATC: į rinką įeis naujos firmos;
4. Jeigu P < LRATC: dalis firmų iš rinkos išeis.
Nagrinėjant firmos ir šakos pusiausvyrą ilgo laikotarpio sąlygomis, skiriami du atvejai:
· gamybos kaštai šakoje yra pastovūs, t.y. naujos firmos, kurios įeina į šaką, nepadidina išteklių paklausos ir tuo pačiu išteklių kainos. Tokiu atvejų ilgalaikė pasiūlos kreivė bus absoliučiai elastinga;
Jei D0 ® D2, didėja kaina, firmos gauna ekonominį pelną. Todėl didėja pasiūla. Nauja pusiausvyra turi būti E3.
· naujų firmų įėjimas į šaką didina paklausą ištekliams, o tai savo ruožtu didina firmos gamybos kaštus. Pasiūlos kreivė kils į viršų iš kairės į dešinę:
ü naujų firmų atsiradimas, padidėjus paklausai, didina pasiūlą ir tuo pačiu mažina produkto kainą. Iš kitos pusės, kyla gamybos kaštai, o tai reiškia, kad firmos vidutinių bendrųjų kaštų (ATC) ir kintamų kaštų (MC) kreivės pasislinks į viršų. Tai reiškia, kad nauja pusiausvyros kaina bus aukštesnė nei pradinė. Visoje šakoje bus gaminama daugiau produkcijos tik esant aukštesnei kainai, kuri turi kompensuoti padidėjusius kaštus.
1. Grynoji monopolija.
2. Rinkos monopolizavimo veiksniai.
3. Monopolijos kaina ir gamybos apimtis trumpo laikotarpio sąlygomis.
4. Monopolinės galios matavimas.
5. Daugiagamyklinė monopolija.
6. Monopolijos pasekmės.
7. Natūralių monopolijų reguliavimas.
8. Monopolija ir diskriminacija kainomis.
9. Monopsonija.
10. Abipusė monopolija.
Grynosios monopolijos bruožai aprašyti 4.2. temoje “Rinkos struktūros”.
Firma gali kontroliuoti kainą ir pasiūlą. Pirkėjai neturi alternatyvos. Dažniau yra sutinkami vietiniai monopolistai, nacionaliniai – daug rečiau.
Gryna monopolija – pramonės ar kitos ūkinės veiklos sferos šaka, kurioje gamybos apimtį kontroliuoja vienas gamintojas, o tuo pačiu vienas pardavėjas, ir kurioje nėra artimų substitutų bei praktiškai neįmanomas naujų firmų įėjimas į šaką dėl labai aukštų įėjimo barjerų. Monopoliją gali sudaryti ir keletas susijungusių pardavėjų, veikiančių kaip vienas pardavėjas. Tokios pardavėjų asociacijos vadinamos karteliais. Kartelis – tai ne gryna monopolija.
Yra dviejų rūšių įėjimo į šaką barjerai:
· įstatyminiai –
valstybės suteikta teisė kuriai nors firmai gaminti tam tikrus produktus:
ü vieša privilegija veikti tam tikroje šakoje (konkurentams draudžiama įeiti į šaką), pvz., pašto tarnybos;
ü licenzijos. Jas išduoda arba vietinė valdžia, arba vyriausybė. Jos reikalingos gydytojams, teisininkams ir pan.;
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48
