Dažnai tokia kreivė naudojama aiškinant ir visuminio darbo pasiūlą.

Visuminio darbo pasiūla:

1)       Būtina skirti trumpojo ir ilgojo laikotarpio darbo pasiūlą. Trumpojo laikotarpio visuminio darbo pasiūla labiau elastinga darbo užmokesčiui (jeigu valandinis darbo užmokestis didėja, tai ir darbo kiekis didėja). Ilgo laikotarpio visuminio darbo pasiūla yra apytikriai lygi šalies civilinės darbo jėgos skaičiui. Todėl ilgojo laikotarpio visuminio darbo pasiūlos kreivė santykinai neelastinga darbo užmokesčiui:

w/P

                LRSL SRSL

                                                L

Iš darbo jėgos reikia minusuoti natūralų darbo lygį (žmonės yra tarp darbų ir struktūrinis nedarbas – kai keičiasi ekonomikos struktūra) ir tuos, kurie nebeieško darbo, bet ilgai ieškojo.

2)       Visuminį darbą sudaro įvairių profesijų, skirtingų kvalifikacijų ir sugebėjimų darbas. Todėl sunku nubrėžti vieną visuminio darbo pasiūlos kreivę. Dažnai braižoma aukščiausios kvalifikacijos darbo pasiūlos kreivė:

w/P

       Sp     Sq        Sn

          Qp  Qq     Qn  L                              Sq – kvalifikuotų darbininkų pasiūla, Sn – nekvalifikuotų darbininkų pasiūla.

Realaus darbo užmokesčio veiksniai:

Realus darbo užmokestis priklauso nuo darbo produktyvumo, kvalifikacijos, atsakomybės ir t.t. Atsakant į šį klausimą, reikia nagrinėti darbo pasiūlą.

Darbo užmokestis ir darbo produktyvumas:

    w/P                               S1

                                                  S2    

w1/P0

w2/P0                                   MRP2 (D2)

                                         MRP1 (D1)

                                                      L

Nusistovi tam tikras w0/P0. Darbo ribinis pajamų produktas priklauso nuo darbo ribinio natūrinio produkto ir nuo produkcijos (šiuo atveju kainos fiksuotos). Jei darbo produktyvumas didėja, turi padidėti darbo ribinis pajamų produktas (darbo ribinis natūrinis produktas irgi didėja). Darbo užmokestis taip pat didėja.

Jei produktyvumas didėja, turi didėti pasiūla. Jei mažėja kainos, mažėja ir ribinis pajamų produktas. Kainos gali mažėti tiek, kad ribinis pajamų produktas nedidėtų ir darbo užmokesčio bei kainos santykis nekistų.

2.       Darbo užmokesčio esmė (savarankiškai):

1)       nominalusis ir realusis darbo užmokestis;

2)       darbo užmokestis kaip darbo kaina;

3)       realusis darbo užmokestis ir darbo našumas.

3.       Darbo užmokesčio diferenciacija ir veiksniai (kvalifikacija, darbo sąlygos, atsakomybė, monopolizacija) (savarankiškai)

4.       Darbo rinkos struktūros

4.1.   Konkurencinė darbo rinka

Konkurencinė darbo rinka yra tada, kai dirbantieji ar ieškantys darbo konkuruoja tarpusavyje, kiekvienas iš jų turi tiesioginius su darbdaviais arba jų atstovais. Darbo užmokesčio lygis bei užimtumas priklauso ne vien tik nuo darbo rinkos ypatybių, bet ir nuo prekių ir paslaugų rinkos struktūros. Skiriami 2 deriniai:

1)       konkurencinė darbo rinka ir tobulos konkurencijos prekių ir paslaugų rinka;

2)       konkurencinė darbo rinka ir netobulos konkurencijos prekių ir paslaugų rinka.

Konkurencinė darbo rinka ir tobulos konkurencijos prekių ir paslaugų rinka:

esant konkurencinei darbo rinkai darbo užmokesčio lygį lemia darbo paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. MRP = MC = w (VMPL = w = MCL) užtikrinama, kai firma maksimizuoja pelną. Firma samdo tokį darbuotojų skaičių, kad paskutinio darbuotojo darbo ribinio pajamų produkto (MRPL) vertė būtų lygi rinkos darbo užmokesčiui.

(a)     – atskira firma darbo užmokesčio gavėja (darbo kainos gavėja);

wC – darbo užmokestis konkurencinėje darbo rinkoje.

Kaina, už kurią kiekvienas individualus darbuotojas sutinka dirbti, vadinama transferine kaina (transferiniu uždarbiu). (b) dalyje transferinis užmokestis lygus SOMCLC. Tačiau visi vienodos kvalifikacijos darbuotojai gauna wC. SNwcC – ekonominė renta (tie, kurie nenori w < wC). Gamybos veiksnių rinkoje ekonominė renta yra skirtumas tarp gamybos veiksnių rinkos kainos ir minimalios sumos, kuri turi būti išleista perkant tam tikrą gamybos veiksnį.

Konkurencinė darbo rinka ir netobulos konkurencijos prekių ir paslaugų rinka:

VMPL = MPPL * PX

MRPL = MPPL * MR

Konkurencinės darbo rinkos pusiausvyros taškas yra darbo pasiūlos ir darbo ribinio pajamų produkto (darbo paklausos) kreivių susikirtimo taškas.

w                                                                             Lm – netobulos konkurencijos rinkoje;

                                                                                wC > wm Þ LC > Lm

Netobulos konkurencijos rinkoje: darbo užmokestis mažėja ir Lm mažėja. Tai monopolinės galios pasekmė.

4.2 Monopsonija

1)       Vienintelis pirkėjas. Darbo rinka – konkurencinė firma. Monopsonija, pirkdama didesnį darbo kiekį turi didinti darbo užmokestį, tai rodo teigiamą nuolydį turinti pasiūlos kreivė. Be to, monopsonisto darbo pirkimo ribiniai kaštai didėja greičiau nei darbo užmokestis. Todėl darbo ribinių kaštų kreivė yra virš darbo pasiūlos kreivės.

MCL > w.

Monopsonija pasirinks tašką M, kur MCL = VMPL. Monopsonisto mokamas darbo užmokestis lygus B. Monopsonijos wM < VMPL. Monopsonistas pasisavina VMPL vertę, kuri lygi SEMAB.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48