M2
π21
π22
π23
π13π12 π11 M1 Y1 Y1
Vienodo pelno kreivių esminė savybė yra ta, kad kuo toliau jos nutolusios nuo atitinkamos koordinačių ašies, tuo mažesnį pelną jos rodo (susikirtimo taškai ne max). Tiesė, kuri jungia taškus – firmos reakcijos kreivė. Pelnas M1 ir M2 taškuose maksimalus. Pirmam grafike nieko negamina Y2, o antram – Y1 (M1 ir M2 – firma yra monopolistė). Pelnas mažėja, nes mažėja kiekis (kažkiek gamina ir antra firma).
1) Y2 2) Y2
π21 π22 π2*
I f.r.k. I f.r.k.
Y24 E4
Y23 E3 II f.r.k.
E2 C
Y22 Y2* π2’
Y21 E1 π12 Y22 f
π11 E2 E1
Y21 π1’ b a
II f.r.k.
Y14Y13 Y12Y11 Y1 Y1* Y12 Y11 Y1
1) grafikas: vienos firmos apimtis priklauso nuo kitos. Antra firma pasirenka Y21, pirma firma pasirinks Y11 (Y21 yra liestinė Y11). Tiesės, jungiančios susikirtimo taškus, - firmų reakcijos kreivės. Taškuose E1, E2, E3, E4 gauna maksimalų pelną.
2) grafikas: vaizduoja, kaip nusistovi A.Cournot pusiausvyra (taškas C). Antra firma gamina Y21, pagal firmos reakcijos kreivę pirma firma turi gaminti b (Y12) ir t.t., kol firma nepasieks pusiausvyros taške C (firma keičia savo gamybos apimtį (laipsniškai) priklausomai nuo kitos firmos pasirinktos gamybos apimties). Pusiausvyros taško padėtis priklauso nuo reakcijos kreivių nuolydžio. Taške C neužtikrinamas visos duopolijos maksimalus pelnas. Taškai E1 ir E2 (π1’, π2’) gali būti tik jei firmos susitartų (kiekviena firma galėtų padidinti savo pelną). Toks susitarimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu bendras pelnas pasidalijamas tarp abiejų firmų. Kreivė, jungianti E1 ir E2 – kontraktų kreivė (pagal ją sudaro susitarimus). Tačiau tokie susitarimai nėra stabilūs, nes bet kuri firma gali pažeisti susitarimą padidindama gamybos apimtį.
f.r.k.
M1 f.r.k. Kontraktų kreivė turi sujungti M1 ir M2 (maksimalus pelnas, firmos monopolistės).
Modelis sukurtas 1934 m. Sąlyga: viena firma yra gamybos apimties lyderė (tarkime, pirma). Pirma firma siekia pasirinkti gamybos apimtį, kuri užtikrintų kuo didesnį pelną, o antra firma yra pasekėja, kuri priima pirmos firmos gamybos apimtį kaip duotą ir ieško optimalios gamybos apimties pagal savo reakcijos kreivę.
Y2
I f.r.k.
π2S
C
Y2C
S
π1S
π11
Y1C Y1S Y1
Pirmos firmos gamybos apimtis didesnė nei antros. Pirma firma nustato Y1S, kur yra antros firmos reakcijos kreivė, Y1S>Y2S. Pelnas taip pat didesnis. Taškas S – pusiausvyros taškas, rodo didesnę apimtį ir didesnį pelną (π1S>π2S). Taške S bendrasis maksimalus pelnas neužtikrinamas. Susitarimų tarp tokių firmų nebūna.
Oligopolinės firmos gamina daug skirtingų produktų, labai sunku nustatyti paklausą, ribines pajamas. Todėl dažnai skaičiuojami vidutiniai bendrieji kaštai. Šios oligopolinės firmos naudoja paprastesnį kainodaros metodą – kaštai + (vidutiniai kaštai + pelnas): paprastai prie produkcijos vieneto kaštų prideda tam tikrą pelną, kuris paprastai yra 50% nuo vidutinių bendrųjų kaštų (apie 30% sudaro korporacijos pelno mokestis, toliau įeina išmokami dividendai, kad padengtų palūkanas, be to, oligopolijos turi nepaskirstyto pelno, lieka kažkoks procentas, kuris ir sudaro oligopolinės firmos pelną). Oligopolijos naudoja lanksčią kaštai + kainodarą, kai gali pakeisti priedą prie vidutinių bendrųjų kaštų.
Antro laipsnio:
$/Q
P1
P0
P2
ATC
P3
MC
MR
Ñòðàíèöû: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48
