Рефераты. Mikroekonomika

 

6.1. Optimalus gamybos veiksnių derinimas, kai jų rinka – tobulos konkurencijos rinka

 Mikroekonomika kaštai bus minimalūs:

 

 

Jei firma naudoja daug veiksnių:

 Mikroekonomika

   ; P1, P2, …, Pn – atitinkamo gamybos veiksnio kaina.

Jei kuri nors lygybės pusė būtų didesnė už kitą, tai reikštų, jog gamybos veiksnių derinys neužtikrina minimalių kaštų tam tikram produkcijos kiekiui pagaminti. Tokiu atveju reikėtų didinti to gamybos veiksnio sąnaudas, kurio ribinio natūrinio produkto santykis su gamybos veiksnio kaina yra didesnis ir mažinti kito gamybos veiksnio sąnaudas tol, kol santykiai nesusilygins.

 Mikroekonomika

Jeigu prekių rinka yra tobulos konkurencijos rinka, tai firma turi pirkti tokį darbo kiekį, kad ribinio produkto (VMPL) vertė būtų lygi darbo kainai (darbo užmokesčiui) ir, atitinkamai, kapitalo ribinio produkto vertė turi būti lygi kapitalo nuomos kaštams.

 Mikroekonomika

Firma tobulos konkurencijos rinkoje maksimizuos pelną, kai santykiai bus lygūs vienetui:

 Mikroekonomika

Jei prekių ir paslaugų rinka – netobulos konkurencijos rinka:

 Mikroekonomika

Firmos pelną maksimizuoja toks gamybos veiksnių derinys, kuriam esant kiekvieno gamybos veiksnio ribinio pajamų produkto santykiai su jų kainomis yra lygūs vienetui.

 

6.2. Optimalus gamybos veiksnių derinimas, kai gamybos veiksniai perkami netobulos konkurencijos rinkose

Didėjant gamybos veiksnių kiekiui, jų kaina didėja: MCF > P. Tai reiškia, kad papildomo gamybos veiksnio vieneto ribiniai kaštai (MCF) didesni už jų kainą:

MCFL > w

MCFK > r.

 Mikroekonomika

Mažiausių kaštų taisyklė, kai gamybos veiksniai perkami netobulos konkurencijos rinkoje:

1.       

 Mikroekonomika

Prekių rinka – tobulos konkurencijos rinka, bet gamybos veiksnius perka netobulos konkurencijos rinkoje:

2.       

 Mikroekonomika

Firma – netobulos konkurencijos prekių ir paslaugų rinkoje, perka gamybos veiksnius netobulos konkurencijos rinkoje:

 

Darbo užmokestis, jo veiksniai, darbo rinkos struktūros ir sąjungos

 

1.        Individualaus ir visuminio darbo pasiūla

2.        Darbo užmokesčio esmė (savarankiškai):

1)     nominalusis ir realusis darbo užmokestis;

2)     darbo užmokestis kaip darbo kaina;

3)     realus darbo užmokestis ir darbo našumas.

3.        (savarankiškai) Darbo užmokesčio diferenciacija ir veiksniai (kvalifikacija, darbo sąlygos, atsakomybė, monopolizacija)

4.        Darbo rinkos struktūros:

4.1. konkurencinė darbo rinka

4.2. monopsonija

4.3. monopolija

4.4. abipusė monopolija

5.        Darbo užmokesčio reguliavimas

 

Darbo užmokestis sudaro iki 70% nacionalinių pajamų. Nominalusis darbo užmokestis – piniginis, realusis (w/P) – prekių ir paslaugų kiekis, kurį galima nusipirkti už nominalų darbo užmokestį. Darbo užmokesčio kitimui turi poveikį infliacija.

 

1.       Individualaus ir visuminio darbo pasiūla

 

Darbo pasiūla priklauso nuo:

1)       Esminio skirtumo tarp individualaus darbo pasiūlos ir visuminio darbo pasiūlos. Jei visuminio darbo  pasiūlą daugiausiai lemia civilinės darbo jėgos skaičius šalyje, tai individualaus darbo pasiūlą lemia realusis darbo užmokestis. Kainų lygis nekinta.

2)       Visuminio darbo pasiūla yra įvairių profesijų, skirtingo išsilavinimo ir kvalifikacijos, skirtingų sugebėjimų darbo pasiūla. Todėl skiriama aukščiausios kvalifikacijos darbo pasiūla ir t.t.

3)       Skirtingi individai skirtingai vertina tokias gėrybes, kaip pajamos, už kurias perkamos prekės ir paslaugos, ir laisvalaikį. Todėl turime skirti individualaus darbo  pasiūlą ir visuminio darbo pasiūlą.

Individualaus darbo pasiūla: 8 h reikalingos miegui, 16 h žmogus gali dirbti.

Individas, paskirstydamas visą laiką į darbo laiką ir laisvalaikį, lygina gėrybių, kurias gali nusipirkti už dienos darbo užmokestį, ribinį naudingumą ir laisvalaikio ribinį naudingumą. Jei darbo užmokestis mažas, žmogus gali didinti darbo laiką.

Aiškinantis darbo pasiūlą, naudojamas indiferentiškumo kreivių metodas.

m (pinigų kiekis)

  

    80

 

 

 

    40

                                        |S| = 5 (|S| - nuolydis)

    30                                  

      5                          

              8     10 15 16             laisvalaikis (a)

Valandinis darbo užmokestis – biudžetinės tiesės nuolydis. Jei laisvalaikį sumažina iki 15, užsidirba 5. Biudžeto ribotumą šiuo atveju lemia ribotas laikas.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48



2012 © Все права защищены
При использовании материалов активная ссылка на источник обязательна.