5.             Ilgo laikotarpio kaštai:

ü            gamybos veiksnių pakeičiamumas;

ü            izokostas;

ü            Kobo – Duglaso funkcija;

ü            augantis rezultatyvumas didėjant gamybos mastams ir šio augimo veiksniai;

ü            ilgo ir trumpo laikotarpių kaštų ryšys. Masto ekonomija ir disekonomija.

(Vannacot’as. VIII ir IX skyriai)

1. Verslo organizavimo formos

Firmos susideda iš įmonių. Skiriamos trys pagrindinės ūkinės veiklos organizavimo formos:

1.        Privačios (individualios) firmos –

tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybė priklauso vienam asmeniui. Privalumai:

·         paprasčiausia, nesudėtinga forma;

·         savininkas pats sprendžia, ką, kaip, kam, kada gaminti ir pan. (savininkas – nepriklausomas asmuo). Savininkui priklauso visos verslo pajamos;

·         savininko pajamos apmokestinamos tik vieną kartą.

Trūkumai:

·         labai ribotos galimybės plėsti firmos kapitalą (savininkai turi mokėti aukštesnes palūkanas nei korporacijos);

·         vienam asmeniui labai sunku valdyti įmonės veiklą;

·         privačios firmos savininkas visu savo turtu atsako už firmos skolas;

2.        Partnerinės firmos (ūkinės bendrijos) –

tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybę sudaro atskirų savininkų kapitalai. Privalumai:

·         kapitalai yra jungtiniai (didesnės finansinės galimybės  palyginus su privačiomis įmonėmis);

·         partnerinė firma atleidžiama nuo dvigubų mokesčių.

Trūkumai:

·         sudėtingas kolektyvinis problemų sprendimas (visų savininkų nuomonės nagrinėjamu klausimu turi sutapti);

·         savininkai atsako visu savo turtu už firmos skolas. Be to, kiekvienas partneris atsako už kitų partnerių įsipareigojimus bei įsiskolinimus;

·         ribotos finansinės galimybės;

3.        Akcinės bendrovės (taip pat ir uždarosios akcinės bendrovės)(korporacijos) –

tai ūkinis vienetas, kurio nuosavybė priklauso akcininkams, priimantiems svarbiausius nuosavybės disponavimo sprendimus, tačiau neatsakantiems savo turtu už firmos skolas. Ją valdo samdomi valdytojai. Trūkumai:

·         korporacijos pajamos apmokestinamos du kartus: pirmasis mokestis mokamas nuo korporacijos pajamų (pelno mokestis), antrasis – nuo akcininkų pajamų, t.y. apmokestinami dividendai, kuriuos teikia akcijos;

·         sudėtingas korporacijos valdymas.

Privalumai:

·         ribota atsakomybė už galutinius firmos ūkinės veiklos rezultatus: akcinė bendrovė už savo veiklą faktiškai atsako pati, bet jei ji bankrutuoja, prarandamos tik akcijos, o ne turtas (kontrolinis akcijų paketas - 10% akcijų). Tai tam tikra apsaugos priemonė.

Korporacijos finansinėms problemoms spręsti gali leisti akcijas ir obligacijas;

·         pelno akumuliavimas;

·         akcijos būna:

 paprastosios –

tai vertybiniai popieriai, kuriais pažyma korporacijos bendrosios nuosavybės dalis ir teikiantys jų savininkams turtines (dividendai) ir neturtines (galimybė balsuoti akcininkų susirinkime) teises. Jų savininkams dividendai išmokami atsiskaičius su obligacijų ir privilegijuotųjų akcijų savininkais;

privilegijuotosios –

tai akcijų rūšis, kurioms dividendai išmokami pirmumo tvarka paprastųjų akcijų atžvilgiu ir dividendas paprastai yra iš anksto nustatytas (dydis fiksuotas). Jų savininkai neturi balsavimo teisės.

Obligacija – tai vertybinius popierius, kurio savininkui įsipareigojama mokėti nustatyto dydžio palūkanas, o atėjus nustatytai datai – grąžinti už obligaciją sumokėtus pinigus. Obligacija – tai visų pirma įsiskolinimas (pinigai grąžinami). Už akcijas pinigų negrąžina.

Vidinis finansavimas susidaro sumuojant investicijas iš amortizacinių atskaitymų fondo ir jos daromos nepaskirstyto pelno sąskaita (akumuliuojamas pelnas).

Išorinis finansavimas vykdomas išleidžiant ir parduodant naujas akcijas ir paskolos.

Egzistuoja mišrios verslo organizacijos (pvz., ribotos atsakomybės partnerinė firma: sudaro tikrieji nariai ir nariai – komanditoriai arba atitinkamai pagrindiniai ir ribotos atsakomybės partneriai. Tikrieji nariai atsako visu savo turtu.

Lietuvoje pagal Lietuvos įmonių įstatymą išskiriamos:

1.        Individualios (personalinės) įmonės;

2.        Tikrosios ūkinės bendrijos;

3.        Komanditinės ūkinės bendrijos;

4.        Akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės;

5.        Valstybinės (vietos savivaldybių) įmonės;

6.        Žemės ūkio bendrovės;

7.        Kooperatinės bendrovės.

Žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių veiklą reglamentuoja atskiri įstatymai.

Kiekvienos firmos tikslas – pelnas.

2. Kaštai

Kaštai – tai pagrindinis veiksnys, kuris lemia firmos norus ir galimybes pasiūlyti prekę rinkoje. Ekonomistai juos supranta kaip išlaidas ir prarastas galimybes.

(Žiūrėti temą 3.3. (Rinka ir pelnas))

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48