3)       Žemi įėjimo ir išėjimo barjerai. Monopolinės konkurencijos firma gali gauti ekonominį pelną tik trumpo laikotarpio sąlygomis (ilgo – normalusis pelnas).

4)       Monopolinės konkurencijos firmų prekės ir paslaugos turi artimus substitutus. Tai reiškia, kad, praktiškai, negali būti naudojama kaininė konkurencija (plačiai naudojama nekaininė konkurencija).

2. Monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra trumpo laikotarpio sąlygomis

Paklausos kreivė santykinai elastinga, nes yra substitutų. Kuo prekių diferencijavimas bus didesnis, tuo elastingumas mažesnis.

MR = MC

Pelno apimtis: SPEABC (ekonominis pelnas).

Trumpo laikotarpio pusiausvyra nėra stabili. Naujos firmos įeis į šaką, padidės pasiūla (paklausa lieka ta pati), tuo pačiu, kiekvienos firmos rinkos dalis pasidarys mažesnė. Atskiros firmos paklausos kreivė pasislinks į kairę, atitinkamai ir ribinių pajamų kreivė. Firma patirs nuostolius:

Trumpo laikotarpio sąlygomis firma galės funkcionuoti, jei kaina bus aukščiau už vidutinius bendruosius kaštus.

Jei firma gauna nuostolius, veikiančios firmos išeis iš rinkos ir paklausos kreivė pasislinks į dešinę. Galų gale nusistovės pusiausvyra, kai firmos gauna ekonominį pelną.

3. Monopolinės konkurencijos firmos pusiausvyra ilgo laikotarpio sąlygomis

Ilgo laikotarpio pusiausvyra, kai visos firmos gauna normalųjį pelną, yra stabilesnė nei trumpo laikotarpio, nes naujos firmos neturi stimulo įeiti į šaką, o veikiančios – išeiti iš šakos. Pusiausvyra nusistovi, kai firmos gauna normalųjį pelną: ATC = P.

Paklausos kreivė gali pasislinkti į kairę, vidutiniai bendrieji kaštai padidėti. Firmos gauna nuostolius. Išeina iš šakos. Viskas vyksta, kol gaunamas normalusis pelnas.

Q1 – nuostoliai: P < ATC;

Q2 – nuostoliai: P < ATC.

4. Monopolinės konkurencijos rinka ir ekonominis efektyvumas

Ribinių kaštų ir vidutinių bendrųjų kaštų kreivės vienodos.

Q1 ir Q2 optimalios apimtys (pusiausvyros apimtys).

Skirtumai:

1)       Taškas A yra į kairę nuo vidutinių bendrųjų kaštų minimumo: pusiausvyros apimtis gaminama ne vidutinių bendrųjų kaštų minimumo taške (monopolinė konkurencija) Þ neužtikrinamas technologinis efektyvumas.

2)       Monopolinė konkurencija turi poveikį išteklių alokacijai (grafike ištekliai paskirstyti neefektyviai).

3)       Gaminant mažesnį produkcijos kiekį, monopolinės konkurencijos rinka parduoda jį aukštesne kaina: P1 > P2.

4)       Monopolinės konkurencijos rinkoje prarandamas naudos perteklius. Bendra nuostolių apimtis: SDAMB.

Monopolinei konkurencijai būdingas statinis neefektyvumas.

Monopolinės konkurencijos privalumai:

1)       prekių ir paslaugų įvairovė;

2)       substitutų buvimas;

3)       galimybė pasirinkti prekes ir paslaugas pagal skonį ir pajamas (pranašesnė už tobulos konkurencijos rinką);

4)       galimybė gauti ekonominį pelną trumpo laikotarpio sąlygomis (žymiai didesnė nei tobulos konkurencijos rinkoje) skatina firmas mažinti vidutinius bendruosius kaštus, diegti technologines naujoves, įsisavinti naujų, kokybiškesnių prekių gamybą.

Monopolinei konkurencijai būdingas dinaminis efektyvumas. Pranašesnė už tobulos konkurencijos rinką.

Monopolinės konkurencijos ir monopolijos palyginimas:

Skirtumai:

1)       monopolinės konkurencijos paklausos kreivė yra elastingesnė nei grynosios monopolijos. Monopolinė kaina dar aukštesnė nei monopolinės konkurencijos.

2)       Monopolinės konkurencijos firmos kaina lygi vidutiniams bendriesiems kaštams ilgo laikotarpio sąlygomis. Grynosios monopolijos atveju kaina aukštesnė už vidutinius bendruosius kaštus.

5. Reklamos vaidmuo

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48