Pagrindinė reklamos naudojimo priežastis – diferencijuotos prekės. Reklama informuoja vartotojus apie diferencijuotų prekių ir paslaugų savybes, kainas, privalumus ir adresą. Reklama sudaro sąlygas pritraukti pirkėjų. Ji didina gamintojo vidutinius bendruosius kaštus, padidina paklausą.
Reklamos poveikis monopolinės konkurencijos rinkos pusiausvyrai:
Elastingumas priklauso nuo prekių substitutų ir pan.
Oligopolija – tokia rinka, kurioje dominuoja keletas stambių pardavėjų, kurių elgsena determinuoja tarpusavio priklausomybę nustatant kainas ir rinkos galią. Kuriai rinkai priklauso, sprendžiama pagal gamybos koncentracijos laipsnį. Jį matuoja, naudojant Herfindahl – Hirschman indeksą (HHI). Šis indeksas – kiekvienos firmos rinkos procentinės dalies kvadratų suma.
Jei dominuoja viena firma:
HHI = 1002 = 10.000 (maksimalus dydis).
Jei 100 firmų ir turi po 1%:
HHI = 12 + 12 + … +12 = 100 – tobulos konkurencijos atvejis.
Ekonomistai susitaria, kad, jeigu 4 šakos firmos kontroliuoja daugiau nei 40% šakos gamybos apimties, tai tokią šaką galima pavadinti oligopolija, jei mažiau – monopoline konkurencija.
Šiuo indeksu labai sunku apibrėžti tam tikrą šaką (pvz., gėrimų (alkoholinių) reikia įtraukti ar ne).
Oligopolijos formos:
1. Stabili (tvirta) oligopolija: 4 firmos kontroliuoja 60 – 100% rinkos dalies. Tokiu atveju rinka yra stabili, sunkus naujų firmų įėjimas, aukštas tarpusavio priklausomybės laipsnis, gauna ekonominį pelną.
2. Laisva (netvirta) oligopolija: 4 firmos kontroliuoja mažiau nei 50%, bei daugiau nei 40% rinkos dalies. Mažesnis stabilumas, lengvesnis įėjimas, silpnesnė priklausomybė, mažesnis ekonominis pelnas.
3. Dominuojanti firma: vienos firmos rinkos dalis sudaro 50 – 90%. Firma neturi artimų konkurentų, labai sunkus įėjimas, griežta kainų kontrolė.
4. Duopolija: 2 firmos kontroliuoja visą produkcijos pasiūlą. Aukštas stabilumas, vengia kainų konkurencijos, labai aukšti barjerai, gauna ekonominį pelną.
Diferencijuotos oligopolijos – gamina diferencijuotą produkciją ir nediferencijuotos oligopolijos. Dauguma gamina diferencijuotą produkciją. Lietuvoje taip pat vyrauja oligopolija.
Oligopolijos bruožai:
1. tarpusavio priklausomybė tarp atskirų oligopolijos firmų;
2. masto ekonomija: rinkos paklausa patenkinama esant minimaliems vidutiniams bendriesiems kaštams;
3. oligopolijos vengia kainų konkurencijos;
4. oligopolijoms būdinga pagunda suokalbiams, kurie yra draudžiami;
5. oligopolijos kartais siekia susijungti ir sudaryti daugiagamyklinę monopoliją.
Oligopolijos stengiasi palaikyti aukštus barjerus. Yra natūralūs barjerai sąlygojami masto ekonomijos:
1) kaina kaina
P0
A
P1 ATC ATC
D Dn
Q0 Q1 kiekis kiekis
Funkcionuojančios oligopolijos grafikas Nauja firma
Kai kaina P0, veikianti firma gauna ekonominį pelną. Jei kaina būtų P2, didesnė už P0, nauja firma galėtų gauti ekonominį pelną, bet oligopolinė kaina lygi P0. Oligopolija trumpu laikotarpiu gali sumažinti kainą iki P1. Nauja firma patiria nuostolius.
Sumažėjusi paklausa, kaip įėjimo į rinką barjeras, nes Dn<D.
2) kaina
P1 B
ATCn
P2 ATC
D
Kiekis
Naujos firmos vidutiniai bendrieji kaštai didesni. Jei kaina būtų P0, abi firmos galėtų funkcionuoti. Veikianti firma gali mažinti kainą kol nauja firma turės nuostolius.
3) didelio finansinio kapitalo poreikis;
4) produkcijos diferencijavimas;
5) diferencijuotų oligopolinių firmų produktai dažniausiai labai sudėtingi technologijos požiūriu.
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48
