Gauname, kad vartojimo pokyčio vertė turi būti lygi nuliui.
Vartotojas teikia prioritetą 1-ai prieš 2-ą ir t.t. Bet mūsų galimybės yra ribotos (tai rodo biudžetinė linija). Vartotojo pusiausvyrą rodo I2 ir BL susiliejimo taškas – vartotojo pusiausvyros taškas.
Pusiausvyros taške MRS=PA/PB.
Substitucijos efektas. Mes turim pirkti daugiau prekės A vienetų, nes ji santykinai pigesnė (pajamoms nekintant). Hikso modelis teigia, kad biudžetinė linija slenka apie pradinę indiferentiškumo kreivę. Turime naują tašką. MN atspindi faktą, kad pirkėjas gali pirkti prekių rinkinį, kuris jam teikia tokį patį naudingumą (E2 toje pačioje indiferentiškumo kreivėje).
Pajamų efektas. Pajamos padidėja. Todėl vartotojas gali pirkti daugiau ir A prekės, ir B ( taškas E3). Apimtis pakinta nuo QA1®QA2.
Kai pajamų efektas neigiamas – jei prekė blogesnės kokybės, pajamų padidėjimas gali sukelti paklausos sumažėjimą.
Taip pat ir su gifeno prekėmis. (XIX a. Gifenas pastebėjo, kad didėjant kviečių, taip pat duonos kainai, duonos paklausa nesumažėjo, bet padidėjo.) Prekės, kurių paklausa padidėjus kainai, nesumažėja arba net padidėja, vadinamos gifeno prekėmis.
ji blogesnės kokybės prekė.
Pajamų vartojimo linijos:
·
· prekės substitutai. Šiuo atveju pirksime prekę A. Engelio kreivė:
1. Verslo organizavimo formos
2. Kaštai kaip išlaidos ir kaip prarastos galimybės. Normalus ir ekonominis pelnas
3. Gamybos funkcija
4. Trumpo laikotarpio kaštai ir mažėjančio rezultatyvumo dėsnis
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48