SDAMC – ekonominis efektas, kuris prarandamas dėl monopsonijos galios.
2) Darbo rinka – monopsonija, prekių ir paslaugų rinka – monopolija (netobula konkurencija).
SL
B
MCL
Pusiausvyra nustatoma taške A. Darbo užmokestis – wM. Kiekis lygus LM. L1 ir w1 būtų monopolija prekių ir paslaugų rinkoje ir konkurencija darbo rinkoje.
Monopsonija pasisavina MRPL dalį, kuri lygi Sw2ABwM. Dar mažesnis darbo užmokestis ir užimtumas.
Kai yra darbo sąjungos, kurios sudaro kolektyvines sutartis su darbdaviais ir įgyja monopolinę galią darbo rinkoje. Jos paprastai organizuojasi arba kaip profesinės sąjungos, arba kaip šakos sąjungos. Darbo sąjungų derybų su darbdaviais (jų atstovais) procesas vadinamas kolektyvinėmis derybomis. Jų dėka sudaroma kolektyvinė darbo sutartis tam tikram laikotarpiui. Joje numatomas darbo užmokesčio lygis, jo indeksavimas, atsižvelgiant į darbo našumo didėjimą bei infliacijos tempus, darbo laiko trukmė, darbo sąlygos ir pan. Tokiu atveju, parduodant darbo paslaugas darbo sąjungos įgyja monopolinę galią: gali kontroliuoti darbo užmokestį ir užimtumą.
SL rodo, kokį darbo kiekį siūlytų profsąjungos nariai, jeigu profsąjungos neturėtų monopolinės galios. DL rodo paklausą be monopsoninės galios, tai bendra konkuruojančių darbo rinkoje firmų paklausa.
Darbo sąjungos, kaip darbo paslaugų pardavėjas – monopolistas, maksimizuoja darbo užmokesčio lygį, o kartu ir rentą (r), jei pasirinks darbo užmokestį bei užimtumą pagal tašką M, kur darbo sąjungų ribinių pajamų kreivė susikerta su pasiūlos kreive. Darbo sąjungų MR4 yra darbo užmokesčio fondo pokytis padidėjus dirbančiųjų skaičiui vienu vienetu. Dažnai darbo sąjungos gali siekti maksimizuoti bendrą darbo užmokesčio fondą (MR4 (DE = 1) = 0 Þ darbo užmokesčio fondas didžiausias = SOw2BL2). Išimtiniais atvejais, kai darbo sąjungų dalis narių yra bedarbiai, jos gali siekti, kad užimtumas būtų nemažesnis, kaip konkurencinėje darbo rinkoje (wC, L0).
Tai kraštutinė darbo rinkos struktūra, kai vienintelis darbo pardavėjas (darbo sąjunga) susiduria su vieninteliu darbo pirkėju.
Realus darbo užmokestis priklausys nuo to, kas turi rinkos galią. Darbo sąjunga nustatys L1 pagal M tašką ir w1. Monopsonija: L2, w5. Taške E (darbo sąjunga) maksimalus darbo užmokestis. Jei nori padidinti darbo kiekį, pasirinks L4 ir w4 (priklausomai nuo darbo sąjungos tikslų).
Jei nėra darbo sąjungų, darbuotojai negali reguliuoti kainos. Darbo paklausa mažėja, todėl mažėja ir darbo užmokestis. Todėl vyriausybė nustato minimalų darbo užmokestį, kuris yra aukštesnis nei konkurencinės darbo rinkos pusiausvyros darbo užmokestis.
Tarkime, sumažėja nekvalifikuoto darbo paklausa (D1 ® D2). Jei vyriausybė nesikištų, tai darbo užmokestis būtų w0. Tačiau vyriausybė nustato darbo užmokestį w1 Þ darbo paklausos apimtis sumažėja. Susidaro nedarbas, jo dydis: L2-L1. Jei vyriausybė nesikištų, nedarbas būtų: L2 – L0. Dalies darbuotojų nauda padidės, o dalies sumažės. L1 darbuotojų laimėjimas – plotas 1. Tačiau jei vyriausybė nesikištų tarp L0 ir L1 nuostolis: plotas 2 + plotas 3.
Monopsonija pasirenka wM ir LM. Vyriausybė nustato wC. Darbo užmokestis didėja, todėl didėja ir darbuotojų skaičius. 1 + 2 + 3 – darbo užmokesčio apimties laimėjimas. Didėjant darbo užmokesčiui, monopsonija perka daugiau darbo. Ji darbo užmokestį gali padidinti, nes yra didelis skirtumas tarp ribinio pajamų produkto ir darbo užmokesčio. Atitinkamai padidės darbo pasiūla.
M
Palūkanas atneša skolinamasis kapitalas. Rinka, kurioje vyksta skolinimas (susitinka paskolų tiekėjai su tais, kuriems reikalingas finansinis kapitalas ūkinei veiklai organizuoti ar plėsti) yra vadinama skolinamojo kapitalo (kreditų) rinka. Pinigai firmoms gali būti skolinami 2 būdais:
· perkant firmos obligacijas;
· skolinant pinigus bankui, kuris savo ruožtu skolina juos firmoms.
Kita kapitalo teikiama pajamų forma yra pelnas. Jį gauna realaus kapitalo savininkai, betarpiškai dalyvaujantys ūkinėje veikloje. Pelnas – atlyginimas už verslumą.
Renta – tai žemės ir natūralių išteklių savininkų pajamos.
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48
