|
|
4 |
6 |
6 |
16 |
8+ |
|
|
|
5 |
5 |
5 |
12 |
6 |
|
|
|
6 |
4 |
4 |
6 |
3 |
|
|
TU=96 ® max |
7 |
3 |
3 |
4 |
2 |
Vartotojas pirks B, vėliau A ir B, toliau B(9), ir A bei B (8).
4. Ribinis naudingumas ir paklausos dėsnis
 |
Kiekvieno papildomo prekės vieneto ribinis naudingumas mažėja, todėl pirkėjas pirks, jei tik kaina mažės.
Paklausos kreivės formą galima paaiškinti substitucijos ir pajamų efektais: pirkėjas maksimizuoja naudingumą prie 8 ir 8 (m=10, PA=1Lt, PB=1Lt). Tačiau B prekė yra pigesnė. Todėl pirkėjas gali didinti B prekės vienetų skaičių iki 6 (didiname B vartojimą, nes ji pinga). A prekės perka 4 vienetus. Pusiausvyrai perka 4 vienetus A prekės ir 6 vienetus B. pajamų efektas didina pirkėjo realiąsias pajamas.
Naudingumo teorija ir vartojimo premija.
 |
Kad gauti didžiausią naudingumą, perkamų prekių kiekį verta didinti tol, kol papildomo prekės vieneto teikiamas naudingumas yra didesnis už prekės kainą rinkoje. Taške A rinkos kaina yra 3Lt (o už du prekės vienetus mes mokėtume 5Lt). Todėl sakoma, kad vartotojas laimi 2 litų kainų skirtumą arba “vartotojo premiją”.
Vartotojo premija – tai skirtumas tarp maksimalios kainos, kurią vartotojas sutiktų sumokėti už tam tikros prekės vienetą, ir šios prekės rinkos kainos, kurią jis realiai moka. Vartotojo premijos dydis – tai trikampio, kurio kraštinės yra paklausos kreivė, kainos linija ir vertikali ašis, plotas (SDABC).
5. Kardinalus ir ordinarus naudingumas
Viena ekonomistų grupė teigė, kad ribinį naudingumą galima išmatuoti (kardinalistai). Tarp jų vienas žymiausių ekonomistų Alfred Marshal. Vartotojai turi lyginti ribinį naudingumą su kaina (kainos pakankamai objektyvios, o ribinis naudingumas – subjektyvus psichologinis vertinimas). Nėra tiesioginio nei bendrojo, nei ribinio naudingumo mato. Galima diskutuoti apie didesnį ar mažesnį vienos prekės ribinį naudingumą lyginant jį su kitos prekės ribiniu naudingumu, tačiau jo išmatuoti negalima. Kardinalistų bandymai išmatuoti naudingumą nepasisekė.
Tų pačių poreikių tenkinimui vartotojai gali pasirinkti įvairias prekes (vartotojas turi pasirinkti prekių rinkinį). Analizuojant tokį pasirinkimą tampa neaktualia prekių teikiamo naudingumo matavimo problema. Svarbus ne absoliutus, o santykinis prekių rinkinių naudingumas.
Vart.
U1
U2
A
10
5
B
7
2
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48
При использовании материалов активная ссылка на источник обязательна.