Бесплатный Банк Рефератов - Mikroekonomika - скачать рефераты, бесплатно рефераты

Рефераты. Mikroekonomika

Firmai iškylantys klausimai:

· ar reikia gaminti?

· jeigu reikia, tai kokį kiekį?

· koks pelnas ar nuostolis turi būti gautas?

I būdas: bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų palyginimas:

Trumpo laikotarpio sąlygomis dalį kaštų sudaro fiksuoti kaštai. Firma turi juos apmokėti ir tuo atveju, jei ji sustabdo savo veiklą. Firma turi gaminti produkciją trumpu laikotarpiu, jeigu:

· ji gali gauti pelną;

nuostoliai bus mažesni už fiksuotus kaštus.

Jei firma gamina QA produkcijos kiekį, ji negauna nei pelno, nei nuostolio (taip pat ir QB). Pelną ji gauna intervale nuo QA iki QB. Didžiausias pelnas – taške, kur didžiausias atstumas tarp bendrųjų kaštų (TC) ir bendrųjų pajamų (TR) tiesių (Q*).

Firma visada, kai bendrosios pajamos viršija bendruosius kintamus kaštus (TR > TVC), gali tęsti gamybą trumpo laikotarpio sąlygomis, nes pajamos padengs šiuos kaštus ir dalį fiksuotų kaštų (FC).

Pavyzdžiui, bendrosios pajamos (TR)sudaro 400, bendrieji kintami kaštai (TVC) – 350, o bendrieji fiksuoti kaštai (TFC) yra 100. Trumpo laikotarpio sąlygomis gaminti verta (jei užsidaro nuostoliai – 100). Firma gali funkcionuoti. Jei bendrieji kintami kaštai sudaro 550, bendrosios firmos pajamos negali jų padengti, todėl veiklą geriau nutraukti.

Klausimas: ar iš šio grafiko galima suvokti, kad ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams?

Bendrųjų kaštų (TC) ir bendrųjų pajamų (TR) tiesių susikirtimo taškuose nuolydis yra vienodas, todėl MC = MR.

II būdas: ribinių pajamų ir ribinių kaštų palyginimas:

Bendra taisyklė: reikia gaminti bet kokį papildomą produkcijos vienetą, jei jo teikiamos ribinės pajamos viršija ribinius kaštus, arba, didėjant gamybos apimčiai, firmos pelnas didės kol ribinės pajamos bus didesnės nei ribiniai kaštai.

Produkcijos vienetai

Ribiniai kaštai (MC)

Ribinės pajamas (MR)

…

Gaminant iki penkių vienetų dar apsimoka, nes bendrosios pajamos didėja daugiau, nei bendrieji kaštai (didėja skirtumas tarp jų – didėja pelnas). Gaminant šeštąjį vienetą, pelnas mažėja (jis yra, nes nežinome, kada jis išnyks. Maksimalus pelnas gaminant penktąjį vienetą). Gaminti dešimties vienetų jau neapsimoka, nes ribiniai kaštai viršija ribines pajamas – jau patiriamas nuostolis.

Pelno maksimizavimo taisyklė: MR = MC.

Gaminant QA arba QB produkcijos kiekį, negaunamas nei pelnas, nei nuostolis, nes vidutiniai bendrieji kaštai (ATC) tenka vienam produkcijos vienetui, ir kaina taip pat. Gaminant daugiau, nei kiekis QA, arba mažiau nei QB, gauname nuostolius. Maksimalus pelnas gaunamas gaminant QE produkcijos kiekį (ekonominis pelnas). Pelno apimtis šiuo atveju:

Ekonominis pelnas: SPEFK – skirtumas tarp bendrųjų pajamų ir bendrųjų kaštų. Taškas D – kreivės ATC minimumas. Taške D – didžiausias pelnas, tenkantis produkcijos vienetui. Bet firmą domina visos produkcijos pelnas.

Rinkos kaina sumažėjo. Firma negali padengti vidutinių bendrųjų kaštų (ATC > P). Ar apsimoka gaminti? Vidutinių kintamųjų kaštų apimtis – SKCQO, vidutinių bendrųjų kaštų apimtis – SLAQO. Vidutiniai fiksuoti kaštai lygus vidutinių bendrųjų ir vidutinių kintamų kaštų skirtumui (SLACK). Dalis vidutinių fiksuotų kaštų yra padengta (SPBCK). Gamyba apsimoka.

MC = MR = P - tobulos konkurencijos rinkoje

Firma tobulos konkurencijos rinkoje maksimizuoja pelną ar minimizuoja nuostolius trumpo laikotarpio sąlygomis gamindama tokį produkcijos kiekį, kai ribinės pajamos lygios ribiniams kaštams (MR = MC, p = MC) ir esant sąlygai, kad produkto kaina viršija vidutinių kintamų kaštų (AVC) minimumą.

4. Firmos pasiūlos ir šakos paklausos kreivės trumpu laikotarpiu

Firmos ir šakos pusiausvyra trumpu laikotarpiu

Trumpu laikotarpiu atskira firma gali gauti ekonominį pelną. Visos firmos, esančios rinkoje, turi prisitaikyti prie kainos P0.

Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48