Prekių paklausos apimtis kinta ne tik pasikeitus prekių kainoms, bet ir kintant vartotojų pajamoms. Pirkėjai taip pat skirtingai reaguoja į pajamų pokyčius.
Blogesnės kokybės prekių paklausos elastingumas pajamoms. Elastingumas pajamoms neigiamas (minuso ženklas neeliminuojamas):
Jei prekės x ir y yra substitutai, tai padidėjus vienos (pvz., x) prekės kainai galima tikėtis, kad kils substituto (pvz., y) paklausa. Šių prekių kryžminis paklausos elastingumas yra teigiamas (pvz., sviesto kainos augimas 10% sukelia margarino paklausos apimties padidėjimą 5%, tokiu atveju Exy= 5 / 10 = 0.5 ).
Jei prekės yra komplementarios, tai jų Exy yra neigiamas (būtinai rašomas minuso ženklas).
Jei prekės yra nepriklausomos, tai E xy = 0 (paprastai). Vienos prekės kainos pokytis nesukelia kitos prekės paklausos apimties pasikeitimo.
1. Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos (pirmiausia);
2.
Pradinė kaina 10 Lt, Q=200. Tarkime, vyriausybė uždeda akcizą 50% nuo Lt. Pasiūlos kreivė turi pasislinkti į kairę, nes padidėjo kaštai. Pasislenka per 5 Lt. (Kaina turėtų būti 15 Lt). Tačiau kaina nusistovi tik 12.5 Lt už vieną butelį. Esant tokiai kainai, pardavėjas turi sumažinti apimtį, todėl pusę kainos padidėjimo (2.5 Lt) moka gamintojas, o kitą pusę – pirkėjas. (E»1).
IŠVADOS:
· kuo prekių paklausos elastingumas mažesnis, tuo didesnė mokesčių našta tenka vartotojui, t.y. tuo didesnę mokesčių dalį apmoka vartotojai;
· kuo paklausos elastingumas didesnis, tuo didesnę mokesčių dalį apmoka gamintojas;
·
3. Elastingumas ir vyriausybės pajamos. Nustatydama mokestį, vyriausybė turi atsižvelgti į pasiūlos ir paklausos elastingumą. Pvz., T1 = 2Lt, Q = 1000 vnt., T2= 3Lt. Pirmu atveju vyriausybės pajamos 2000Lt. Jeigu paklausa elastinga (Q2 =500 vnt.), vyriausybės pajamos bus 1500 Lt. Jei paklausa neelastinga (Q2 = 800 vnt.), tada vyriausybės pajamos – 2400 Lt;
4.
Kainų maksimumo nustatymo pliusai:
· leidžia aprūpinti tam tikru laikotarpiu dalį lėšų neturinčių pirkėjų.
Kainų maksimumo nustatymo minusai:
· tai pažeidžia rinkos mechanizmą, kuris esant konkurencijai tarp vartotojų ir tuo pačiu aukštesnei kainai skatintų didinti gamybą ir prekės pasiūlą. Tai mažintų deficitą bei kainas. Ir galų gale deficitas išnyktų esant tam tikrai pusiausvyros kainai ir pusiausvyros apimčiai;
· esant deficitui iškyla produkcijos paskirstymo problema. Paprastai šį klausimą sprendžia vyriausybė nustatydama privilegijas ir pan. (pvz., talonai);
· toks deficitas skatina juodosios rinkos atsiradimą.
Страницы: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48
